- apšvežti
- apšvèžti, apšvę̃žta (àpšveža J, àpšvežia J, apšveñža), apšvẽžo (àpšvežė J) intr. J
1. pasidaryti nešvariam, apskresti: Sako, vaikai purvo nepakela, apkibę, apšvẽžę Trk. Visi pašaliai apšvẽžę, aprūkę, sujuodavę – it pragare! Mžk. Ana šliuži, t. y. neapšvẽžusi J.
2. Užv, Krtv pasidaryti netvarkingam, apsileisti: Apšvẽžęs toksai žmogus, gera, netvarkos DūnŽ. Gaspadinė, kuri neapsišluoja, ta apšvẽžusi, t. y. šlamštomis aptekusi J. Nesteigas ne doro drabužio, visumet apšvẽžęs Plt. Į apšvežusią mergą niekas nė akies neužmes Žem. Namie jis kaip ubagas apšvežęs, net sarmata prieš svetimą žmogų rš.
apšvẽžusiai adv.: Kad ne jo galva, būtų ir į vestuves apšvežusiai atvažiavę Žem. | refl.: Apsišvèžti yra apsileisti šlamštomis J. ║ būti, pasidaryti apleistam: Ui koki apšvẽžusi ta anos sodyba! Ms.\ švežti; apšvežti; nušvežti; prišvežti; sušvežti
Dictionary of the Lithuanian Language.